Surdegis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Peršokti į: navigaciją, paiešką

Kitos reikšmės – Surdegis (reikšmės).

Surdegis

Surdegis

Koordinatės

55°40'10″ š. pl.
24°48'30″ r. ilg.

Savivaldybė

Anykščių rajonas

Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė)
Vardininkas:	Surdẽgis
Kilmininkas:	Surdẽgio
Naudininkas:	Surdẽgiui
Galininkas:	Surdẽgį
Įnagininkas:	Surdegiù
Vietininkas:	Surdẽgyje

Surdegis – miestelis Anykščių rajone, į šiaurę nuo Troškūnų, netoli siauruko. Yra Švč. Mergelės Marijos Ėmimo dangun bažnyčia (pastatyta 1812 m.), Troškūnų mokyklos pradinio ugdymo skyrius, paštas (LT-29036).

Miestelis garsėjo stačiatikių vienuolynu ir Surdegio Dievo Motinos ikona.

Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite; praneškite apie tai specialiame Vikipedijos projekte.

[taisyti] Istorija

Surdegio vardas pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas XVI amžiuje. 1855 metais Surdegiui buvo suteiktas miestelio statusas. Caro laikais miestelis priklausė Ukmergės apskrities Troškūnų valsčiui. 1919 metų liepos 1 dieną priimtame Lietuvos Respublikos apskričių sienų ir jų centrų įstatyme tarp valsčių minimas ir Surdegių valsčius. Tačiau metų pabaigoje šis valsčius buvo panaikintas. Taigi visą tarpukario laikotarpį Surdegis įėjo į Panevėžio apskrities Subačiaus valsčių. Jame buvo Surdegio seniūnija. 1510 m. vietos dvarininkas Bogdanas Szyt–Stoveckis (dažniausiai rašoma Šiš–Staveckis arba Ščitas–Staveckis) pastatė medinę cerkvę. Pagal padavimą 1530 m. rugpjūčio 15 d. virš šalia šios cerkvės tryškusio šaltinio apsireiškusi Dievo Motina. Šio įvykio garbei Biržų seniūnas Aleksejus Feodorovičius, pramintas Valdovu, pastatė Švč. Trejybės cerkvę. 1625 m. (kai kurie šaltiniai nurodo 1612 m.) vietoj medinės buvo pradėta statyti nauja mūrinė cerkvė. Statyba užbaigta 1636 m. 1812 m. vietoj sunykusios mūrinės cerkvės buvo pastatyta nauja cerkvė – Šventosios Dvasios nužengimo prie apaštalų soboro cerkvė. 1627 m. Surdegyje įkurtas Šventos Dvasios stačiatikių vyrų vienuolynas. Jam buvo suteikta trečioji klasė. Tai buvo prasikaltusių dvasininkų tremties vieta. Apie 1780 m. Surdegyje buvo pastatyta katalikų koplyčia. Įkūrus Lietuvos Respubliką tapo įmanoma įsteigti katalikų parapiją. Tai užtruko iki 1926 m., kai Bažnytinių turtų valdymo taryba liepos 24 d. priėmė nutarimą steigti savarankišką parapiją. Ji priklausė Raguvos dekanatui. 1918 m. buvo pradėtos laikyti pamaldos vietos katalikams. 1919 m. liepos 26 d. vyskupas Juozapas Skvireckas Surdegio bažnyčiai suteikė Žolinės atlaidus, kurie rengiami iki šiol. 1920–1930 m. buvusi stačiatikių cerkvė buvo pritaikyta Romos katalikų bažnyčiai. 1940 m. Surdegio parapijoje buvo 2 278 tikintieji. Būdavo treji atlaidai: Sekminių, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų (rugpjūčio 15 dieną) ir Šv. Barboros (gruodžio 5 dieną). Tarpukariu Surdegyje veikė tokios visuomeninės organizacijos: Katalikų veikimo centro Surdegio skyrius (įsteigtas 1927 m.), „Pavasario“ Surdegio vyrų ir mergaičių kuopos (1921 m.), Lietuvių katalikių moterų draugijos Surdegio skyrius (1921 m.), Lietuvos katalikų vyrų sąjungos Surdegio skyrius (1937 m.), Lietuvos šaulių sąjungos XII Panevėžio šaulių rinktinės Surdegio skyrius (1919 m.), Vilniui vaduoti sąjungos Surdegio skyrius (1936 m.). Miestelyje veikė Surdegio žemės ūkio draugija (nuo 1923 m.), Surdegio jaunųjų ūkininkų ratelis (nuo 1930 m.), Surdegio pieno perdirbimo bendrovė (nuo 1925 m.), Lietuvos centralinės galvijų kontrolės sąjungos Surdegio skyrius (nuo 1927 m.), vartotojų bendrovė „Šviesa“ (nuo 1920 m.). Pirmoji pašto agentūra buvo įkurta 1922 m. gegužės 13 d. Surdegio geležinkelio stotyje. 1928 m. gegužę vietos gyventojų patogumui agentūra buvo perkelta į Surdegio bažnytkaimį. Pirmoji žinoma mokykla Surdegyje yra parapinė mokykla (1897 m.). Pirmoji valdinė liaudies mokykla Surdegyje buvo įsteigta 1913 m. 1919 m. rugsėjo 15 d. pradėjo veikti pirmoji valdinė lietuviška pradžios mokykla. Ilgiausiai Surdegio pradžios mokykloje mokytojavo ir jai vadovavo vargonininkas, chorvedys Boleslovas Kašponis.

[taisyti] Žymūs žmonės

1928 m. Surdegyje gimė tautodailininkas, medžio drožėjas Vitalis Kirsnys, 1930 m. – kunigas Jonas Labakojis, 1931 m. – aktorius Algimantas Masiulis, 1932 m. – ekonomistas Arvydas Pajuodis, 1935 m. – spaudos, radijo ir televizijos žurnalistas Algirdas Kratulis, 1940 m. – pedagogas, poetas ir publicistas Povilas Lapeikis. Miestelyje ilgiau ar trumpiau gyveno ir dirbo archimandritas Teofilas (tikroji pavardė Fiodoras Uspenskis), mokytojas, kultūros veikėjas Balys Dūda, vargonininkai, chorvedžiai, mokytojai Vladas Dutkevičius, Boleslovas Kašponis ir kt.