Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Navahai
Navahų šamanas
Gyventojų skaičius	338,443
Populiacija šalyse	JAV (Arizona, Naujoji Meksika, Juta, Kalifornija) ir šiaurinė Meksika
Kalba (-os)	navahų, anglų, ispanų
Religijos	Navahų, krikščionybė, piotizmas
Giminingos etninės grupės	kiti pietų atabaskai

Navahai - Šiaurės Amerikos indėnų gentis, gyvenanti Arizonoje, Naujojoje Meksikoje, Jutoje, Kalifornijoje ir šiaurinėje Meksikoje.

Navahai - didžiausia indėnų gentis Šiaurinėje Amerikoje. Save vadina Diné (liet. žmonės). Didžioji dalis navahų šneka savo gimtąja kalba, taip pat gerai moka anglų kalbą.

[taisyti] Praeitis

Kadaise navahai, kaip ir jų kaimynai apačiai, gyveno dabartinės Kanados teritorijoje, kur ir šiuo metu gyvenu dauguma atabaskų kalbų grupei priklausančių indėnų genčių. Nėra tiksliai žinoma kada navahai ir apačiai persikėlė į Š. Amerikos pietvakarius, tačiau manoma, kad tai įvyko apie 900-1200 metus. Atkeliavę į naująsias vietas navahai patyrė stiprią čionykščių pueblo indėnų įtaką, kuri pasireiškė nuolatinių gyvenamųjų būstų statyba ir ūkininkavimu.

Nors navahų išpuoliai prieš baltuosius nebuvo tokie gausūs ir dažni kaip apačių, tačiau pakankamai grėsmingi, ypač antrojoje XIX a. pusėje. Tai privertė JAV vyriausybę 1863 m. organizuoti didelę ekspediciją, vadovaujamą generolo Kito Karsono (Kit Carson). Pasekmės indėnams buvo labai skaudžios. Sunaikinta didelė dalis derliaus bei gyvulių bandos, 8000 navahų paimti į nelaisvę ir įkalinti 180 mylių į pietus nuo Santa Fė, Niu Meksiko valstijoje.

Pasakojama, kad Antrojo Pasaulinio karo metu, kada amerikiečiai kovėsi su japonais,, visas JAV kariškių šifruotas radiogramas japonai sėkmingai iššifruodavo. Dėl to, amerikiečiai, patyrę daug nesėkmių, pasitelkė navahų indėnus, kurie pradėjo perdavinėti reikalingas žinias savo gimtąja kalba. Šio "šifro" japonų specialistai perprasti nesugebėjo.

Šis straipsnis apie tautas yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį.